Koalicija be komunistų

Koalicija be komunistų

Dabar yra unikali galimybė sudaryti koaliciją be komunistų — konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai (trumpiau KSL) — visi jie Sąjūdžio laikais pasidalijo iš komunistų ir komjaunuolių į dvi dalis — landsbergiečius ir brazauskininkus — ir pakaitomis valdo tai vieni tai kiti. Tokiu būdu jie sutartinai daro dvipartinę sistemą, o visas kitas partijas sutartinai žlugdo. Tiek tvarkiečių, tiek darbiečių persekiojimas ir teismai prieš juos yra grynai politinio pobūdžio — prieš kiekvienus rinkimus bylos atnaujinamos ir žiniasklaida išsijuosusi loja ant jų, o po rinkimų viskas nutyla ir bylos sustoja iki kitų rinkimų (to nematyti gali tik aklas arba fanatiškas landsbergietis). Nesakau, kad darbiečiai ir tvarkiečiai šventi, tačiau landsbergiečiai ir brazauskininkai (soc.dem.) pridarė daugiau nusikaltimų ir prisivogė daugiau ir kyšininkai yra didesni, nes daugiau laiko buvo valdžioje ir aukštesnius postus užėmė. Bet landsbergiečiai ir brazauskininkai vieni kitiems akies nekerta, nes — kartoju — jie sutartinai daro dvipartinę sistemą, todėl visi kiti turi būti sunaikinti ir labai sėkmingai naikinami; tvarkiečiai ir darbiečiai jau ant išnykimo ribos. Eilė atėjo valstiečiams — pirmyn į koaliciją su seniu landsbergiu ir į bedugnę...

Dabar po rinkimų Seime galima sudaryti daugumą ir daugumos vyriausybę be konservatorių-landbergiečių, socialdemokratų-brazauskininkų ir liberalų.

 

Tik koalicija be komunistų (landsbergiečių, brazauskininkų ir liberalų) gali (žinoma jei norės) padaryti reikalingas visų trokštamas permainas.

Tačiau tada tokią koaliciją landsbergiečiai puls daug aršiau. Tačiau prieš juos yra vaistas — Konstitucija. 99 Konstitucijos straipsnis reikalauja:

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiką.

Konstitucijos 60-o straipsnio antra pastraipa:

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Konstitucija vienareikšmiai ir įsakmiai reikalauja, kad Ministru Pirmininku ar ministru paskirtas Seimo narys privalo atsisakyti Seimo nario mandato.

O ką mes turime? Per 24 metus nuo Lietuvos Konstitucijos priėmimo 1992 metų spalyje vykusiame referendume visose vyriausybėse (tiek konservatorių, tiek socialdemokratų) visi ministrai ir Ministrai Pirmininkai buvo skiriami iš Seimo narių ir nė vienas iš jų neatsisakė Seimo mandato. Vadinasi jie visi sulaužė Konstituciją ir kai kurie ne po vieną kartą. O kadangi sulaužė tai pagal precedento teisę jiems draudžiama būti renkamiems ir išrinktiems į Seimą, nes už Konstitucijos sulaužymą buvęs prezidentu Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareigų ir jam uždrausta būti renkamam į Seimą — toks precedentas. Vadinasi visi kiti Konstitucijos sulaužymo atvejai privalo būti sprendžiami tik taip ir ne kitaip. Todėl sudarius koaliciją be komunistų būtina iš Seimo išvyti visus Konstituciją sulaužiusius asmenis (konservatorius, liberalus ir socialdemokatus), o tokių būrys yra pakankamai didelis — apie 20. Ir visi jie yra tų partijų vadovaujantys asmenys, todėl juos išvijus Seime komunistų tvaikas stipriai sumažėtų. Vietoj išvarytų į atsilaisvinusias vietas skelbti naujus rinkimus ir tada jie neišvengiamai bus laimėti, nes liaudžiai patinka drąsūs ir ryžtingi, o išglebėlių mėmių-caca-lialia ji nemėgsta.

Jei komunistai nebus išvyti, tai jie iš visų jėgų trukdys daryti bet kokias reformas.

Tačiau sudaryti tokią koaliciją reikia drąsos.

(Bijai landsbergio – neik į seimą. Pagal analogiją apie vilką ir mišką)

 

Pranas Valickas 2016 spalio 30