ARGUMENTAI:
1. Iš ES neišmes
Nėra numatyta, kad ES galėtų pašalinti šalį narę. Kaip demokratinė sąjunga, ES greičiausiai pradėtų derybas sutarčiai peržiūrėti, kaip nutiko su Šveicarijos susitarimu dėl santaupų apmokestinimo.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto singnataras, referebdumo šalininkas Zigmas Vaišvila televizijos diskusijų laidoje "Teisė žinoti".
Plačiau
2. Referendumas nepažeidžia Europos Sąjungos sutarties
ES sutartyje kalbama tik apie laisvą kapitalo judėjimą, kurį (pagal Civilinį kodeksą) visiškai užtikrina ir turto įsigijimas nuomos, panaudos, servituto ar uzufrukto teisėmis - parduoti žemės (įsigijimui nuosavybės teisėn) neprivalome.
Mūsų ūkininkų išmokos dar neprilygsta kitų ES šalių išmokoms, o tai prieštarauja ES konkurencijos taisyklėms sudaryti sąžiningas ir vienodas sąlygas.
Nuoma – daikto perleidimas laikinai jį naudoti užatlygį. (http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50803&strnr=4.165 )
Panauda –sutartis, kai yra perduodama teisė sutartą laiką naudotis tam tikromis vertybėmis. (http://www.infolex.lt/ta/12755:str6.629 )
Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar trumpesniam apibrėžtam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo produkciją, pajamas.(http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50803&strnr=4.141 )
Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu. (http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50803&strnr=4.111 )
Plačiau
3. ES neatims duotų lėšų ir neturėsime sumokėti baudų
ES pati nevykdo įsipareigojimų, nes išmokos mūsų ir kitų narių ūkininkams nesulygintos, beto dar nebaigta Žemės reforma, todėl negalime atverti žemės rinkos. Gąsdinimai, kad turėsime grąžinti milijonus yra melagingi ir niekuo neparemti, blogiausia, kas mums grėstų - derybos, kurių metu mūsų atstovai turėtų apginti savo piliečių valią lygiateisių šalių sąjungoje.
Europos teisės specialistas D. Kriaučiūnas teigia, kad jei būtų nuspęsta, jog šalis narė pažeidžia įsipareigojimus, jai pirmiausia būtų pasiūlyta nutraukti netinkamus veiksmus. Jeigu atsisakytų, būtų pasiūlyta sumokėti baudas. Jeigu atsisakytų sumokėti baudas, tada... Teisininkas nebežino, anot jo, GAL duotų mažiau išmokų – ES teisės ekspertas net nemini galimybės priversti grąžinti jau gautas išmokas arba vėliau visiškai nebeskirti išmokų Lietuvai. (Lieka klausimas: kaip jas gali mažinti, kai jos ir taip vienos mažiausių ES?)
Plačiau
4. ,,Žemės užsienietis niekur paprasčiausia neišsiveš”
Yra daugybė pavyzdžių, kai užsienio subjektai užima teritorijas ne užkariaudami, bet nusipirkdami žemes ir taip įgydami įtaką ar net įkurdami savo valstybes: Aliaska, Niujorko Manhetenas, Indijos kolonizavimas, Palestinos - Izraelio situacija. Žemės kaip teritorijos niekur neišveža, bet ji de facto nebepriklauso valstybei, iš kurios (ar kurios gyventojų) buvo nupirkta.
Žemė išvežama ir tiesiogine reikšme: durpės, augalinis dirvožemio sluoksnis, juodžemis, smėlis, žvyras, anhidritas ir kt.
1. Palestinos pavyzdys: Žydai slapčiomis, dažniausiai arabų vardu, iš vietos gyventojų ir turtingų šeichų, o vėliau iš Palestiną okupavusių britų kolonistų pirko žemės sklypus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir britams palikus Palestiną, supirktas žemes sujungė ir paskelbė, kad yra įkuriama žydų valstybė – Izraelis.
2. Niujorko Manhetenas: 1626 m. Peteris Mineitas iš vietinių indėnų nupirko salą už daiktus, kurių vertė buvo 60 guldenų (apie 24 doleriai). Pirko, o ne užgrobė, nes pagal Olandijos įstatymus tai buvo teisėtas nuosavybės įsigijimas, o ne užgrobimas ginklu. Dabartinė žemės saloje vertė siekia 49 mlrd. dolerių.
3. Aliaska: Sandėris tarp Rusijos ir Amerikos įvyko 1867 m. – Rusijai priklausiusi teritorija (apie 1,5 mln. kv. km žemės) Šiaurės Amerikoje buvo parduota už 7,2 mln. dolerių. Tarp kitko, nors pinigų už tai Rusija taip dar ir negavo, sandėris laikomas baigtas ir niekas net nemano jo peržiūrėti.
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/s.-lapenas.-kieno-zeme-vaiksciosime-rytoj
http://www.sarmatas.lt/08/spekuliacija-lietuvos-zemes-neisves-jau-isveza/
http://www.propatria.lt/2013/11/audrius-rudys-tauta-ir-zeme.html
Galimos kitos aplinkybės:
4. „Havajų valstybė susikūrė 1815 m. Nuo 1952 metų pradėjo nevaržomai pardavinėti žemę užsieniečiams,1892 m. buvo paversta Jungtinių Valstijų teritorija, tik vėliau jie gavo Jungtinių Valstijų statusą. Reiškia, jinai nunyko greičiau nei per 85-rius metus ir per 30 metų nuo to, kai pradėjo pardavinėt užsieniečiams“ <..> „Gvatemala. Gvatemaloje, kai pradėjo pardavinėti žemę užsieniečiams, o paskui pabandė susigrąžinti. Gavo 22 m. pilietinį karą, kuriame žuvo apie 230 tūkst. gvatemaliečių – daugiausiai valstiečių ir sunaikinta (tai Jungtinių Tautų pripažįstama) 415 gyvenviečių, visiškai sunaikinta. Tai man asmeniškai nesinori, kad Lietuva pakliūtų į panašią istorinę tėkmę, todėl aš šita prasme matau, kad galbūt žemės nepardavimas užsieniečiams, o kaip šalutinė pasekmė ir lietuvių Lietuvoj registruotiems ūkiniam vienetam, ką galima būtų išspręsti per ilgalaikę nuomą arba panaudos sąvoką naudojant. Na tiesa pasakius, man baisiausia dėl šito“ – ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras A. Rudys.
Plačiau
5. Laukai nedirbami ilsisi ir žemė nealinama
Dirvonuojanti žemė nėra joks blogis gamtiniu atžvilgiu. Tokioje žemėje, neteršiant chemikalais, atsistato normalus augalų augimo ciklas, dirvožemio struktūra, atsigauna dirvožemio mikroorganizmai, kurie aktyvina dirvos fermentus, o tai sudaro dirvos derlingumą ir neša ilgalaikę naudą, priešingai negu dirbtinės trąšos.
Tik neišmanantys apie dirvą, dirvožemį tikina, kad dirvonai neneša pelno.
Žemės dirbimas intensyviomis chemizuotomis technologijomis yra pražūtingas dirvos mikroorganizmams ir visai gamtai, kadangi mikroorganizmai, gyvenantys dirvoje, ir kuria tą ekonomistų minimą vertę NEMOKAMAI, o mes ką darome? - Pilame trąšas, žudome dirvožemius, o po to vėl perkame trąšas, augalų apsaugos priemones... Sukurti melagingi stereotipai: netręši - neturėsi, nearsi - neturėsi, kai pasaulyje jau naudojamasi neartine žemdirbyste. Taip pat egzistuoja ekstensyvios augalų veislės, kurioms nereikia mineralinių trąšų, chemijos priemonių ir viskas puikiai auga, o rentabilumas ekstensyviai netgi didesnis!
Daugiau: http://www.sarmatas.lt/08/zemes-ukio-kaip-gamtos-proceso-naikinimas-ar-yra-iseitis/
O ką daryti kai brolių latvių nedirbami laukai supirkti užsieniečių sau ilsisi? http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/latvija_virsta_dirvonu_eileje__lietuva/
Plačiau
6. Tariamos investicijos neduotų ekonominės naudos
Užsienio verslininkams ,,investavus” Lietuvoje, gautas pelnas grįžtų į jų valstybę. Naujų darbo vietų atsiradimas taip pat daugiau teorinis nei realus: įmonė nebūtinai samdys lietuvį, bet tą darbuotoją, kuris sutiks dirbti už mažiausią atlyginimą.
Dauguma Latvijoje žemę nupirkusių užsieniečių nieko nesukūrė ir latvių neįdarbino, laiko žemę nenaudojamą perparduoti, kai ši pabrangs.
Investavimas į ekonominių konkurentų „auginimą“ prieštarauja ekonominei logikai. Afrika netapo turtingesnė vien todėl, kad užsienio subjektai išgauna jos deimantus ir Lietuva netaptų turtingesnė vien todėl, kad užsienio subjektas eksploatuotų Lietuvos skalūnus.
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/latvija_virsta_dirvonu_eileje__lietuva/
Tiem, kurie dėsto apie užsienio investicijas, esą dėl jų nebuvimo - Lietuvos žlugdymas, to pasekoje emigruos dar daugiau piliečių...
- Atsakymas kaip iš tiesų yra, kur ir į ką esame stumiami (vejami) ir kam privalome priešintis saugodami Tautą.
Užsienio investicijos nėra ir niekada nebus sudomintos Lietuvos klestėjimu. Jos buvo ir bus sudomintos tik išgauti maksimalų pelną nuo padarytų investicijų, o vietiniai senbuviai su visomis teisėmis ir pretenzijomis tik trikdis... pelnui išgauti. Todėl jie bus stumiami iš tėvonijos svetur, o į jų vietą bus importuojama pigi darbo jėga iš trečių šalių. Tai tik sukels dar vieną emigracijos bangą.
Žlunga ekonomika - ekonomika dėl to žlunga, jog visos gamybos priemonės pereina į užsieniečių rankas. Pinigų srauto cirkuliacija aiškiai parodo kur patenka mūsų uždirbti pinigai. Už dujas mokam rusams, už naftą norvegams, už bankų paslaugas švedams, (už gėla vandenį ar nereiks greit mokėti estams kai Lietuvoj neturėsim… už gimtą žemę taip pat - kieno rankose ji bus) ir t.t. Tai reiškia, jog mūsų pinigai palieka mūsų valstybę ir nustoja kurti kitiems verslams pridėtinę vertę ir tuo pačiu mokesčius valstybei. Dėl to, kitos verslo šakos praranda pajamas, nes dėl paminėtų faktų, mūsų šalies piliečių prekių krepšelis mažėja. O tai atsiliepia ir verslui ir valstybei, surenkant mokesčius. Tad kai visiems susimokame, pagalvokite, kas lieka mums? (Taip toliau ir už savo šalyje užaugintą maistą mokėsim ne saviem, o svetimom užsienio korporacijoms, ne tik už maistą, bet ir už tos pačios žemės nuomą, norėdami patys ją dirbti.)
Jei manote jog mums reikia pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas, tai mes galime investuotojams sudaryti tokias sąlygas nuomos pagrindu. Prašom, tegul investuoja, kuria darbo vietas. Tad finansinės galimybės tik dar labiau tampa patrauklios.
http://www.youtube.com/watch?v=0fFkEA-E-zQ - ką čia galima ir bepridurti prie šių vaikų žodžių...
Plačiau
7. Kitos valstybės taip pat riboja žemės įsigijimą nepiliečiams
Jungtinėje Karalystėje visa žemė priklauso Karūnai, Danijoje norintis įsigyti žemės asmuo turi mokėti kalbą, gauti bendruomenės sutikimą, Vengrija uždraudė žemės pardavimą užsieniečiams ir t.t. Paskutiniu metu vis daugiau šalių nori drausti žemės pardavimą nepiliečiams: lenkų ūkininkai rengia didžiulius protestus, o latviai ketina surengti referendumą.
http://manabalss.lv/latvijas-zeme-latvijas-pilsoniem/show
http://www.thenews.pl/1/12/Artykul/163435,Polish-farmers-protest-land-sales-to-foreignersPlačiau
8. Konstitucija neprieštarauja Referendumui
Konstitucijos keitimas visuomet prieštarauja ankstesniajai, kitaip pakeisti būtų neįmanoma, o surinkus nurodytą kiekį parašų referendumas privalo būti skelbiamas pagal įstatymą.
“Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.”
Referendumo įstatymas 14 str.2.
(http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=470728 )
“Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.’’- LR Konstitucija 9str.
(http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm )
Plačiau
9. Paskubomis sukurti ,,saugikliai” netrukdo užsieniečiams įsigyti žemės
Priimti saugikliai bet kada gali būti Seimo pakeisti ar atšaukti. Referendumu įtvirtinus siūlomas nuostatas, jos galės būti keičiamos tik surengus kitą referendumą ir piliečiams pritarus naujiems pakeitimams.
Saugikliai apribojo pačių lietuvių galimybę sėkmingai ūkininkauti.
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=470220
Plačiau
10. ,,Vis tiek pirks”
Sugrąžinus teisę į žemę, miškus bei vidaus vandenis tik Lietuvos valstybei ir piliečiams, neteisėtas jų pardavimas užsienio kapitalui bus nusikalstamas. Ne nusikaltimai turi būti legalizuoti - įstatymų pažeidėjai turi būti nubausti.
DĖL 47 STR. – P. Šliužas: tik siekiame atkurti pačių lietuvių teisę į žemės nuosavybę
http://www.ekspertai.eu/psliuzastik-siekiame-atkurti-paciu-lietuviu-teise-i-zemes-nuosavybe/
Sudėti kokie ten tariami saugikliai, vienodai apsunkinta įsigijimo galimybė ar lietuviui, ar užsieniečiui... – Užsienio korporacijoms turbūt skirtumo nėra... Ar tik ne geriau jaučias, kai pagal Konstituciją lietuvis realiai kaip ir neturi žodžio... - Ar Jų teisės patapo aukščiau lietuvių?
2003 m. Konstitucijos 47 straipsnyje nebeliko Lietuvos piliečių teisės į žemę, tik „Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą“. Bandant suvokti kas dedasi, peršasi išvada viena iš dviejų: arba lietuviai yra užsieniečiais be gimtos žemės Lietuvoj, arba žemė nuo Euro standartų susvetimėjo ir pasidarė užsieniu?
Palyginimui: kairėje pusėje 1992 m. Tautos referendumu patvirtinta Konstitucijos nuostata, o dešinėje pusėje – 1996 ir 2003 metais Seimo ,,patvarkytas“ tas pats straipsnis (atkreipkime dėmesį, kad pataisos padarytos be jokio referendumo).
Ar mes galime likti be žemės? NE!!! Kuo skubiau turime atstatyti savo, vaikų, tėvų, senelių, prigimtinę teisę į LR žemę. O ateityje žemės pardavimo klausimus REFERENDUMU Tauta turi spręsti PATI, o ne SEIMAS!
Plačiau
11. Užsienietis galės įsigyti namą su sklypu
Pagal Civilinį kodeksą, tais atvejais, kai statinys yra kito asmens sklype, statinio savininkui nustatomas servitutas privažiuoti prie jam priklausančio statinio (kelio servitutas) ir teisė vaikščioti aplink pastatą, kad galėtų tinkamai naudoti jį pagal paskirtį. Įstatymu galėtų būti numatytos ir atskiros išimtys.
(CK 4.111 str., 4.112 str. 2, 4.113 str. 1, 4.126 str., 4.128 str. 1)
http://www.infolex.lt/ta/100228
Plačiau
12. Piliečių mažuma negalės priimti sprendimų referendumu
Sprendimai referendumais priimami į balsavimą atėjus ne mažiau nei pusei balsavimo teisę turinčių piliečių (viso - 2,55mln., tad ateiti turi apie 1,3mln.) ir teigiamai nubalsavus didžiajai daliai dalyvavusių referendume. Sąlyginai nedidelė dalis (100 000 piliečių) galės tik iškelti siūlymą, kuriam jau didžioji dalis žmonių spręs pritarti ar ne. Kitose valstybėse užtenka surinkti dar mažiau parašų ir per ilgesnį laiką (Latvijoje per vienerius metus reikia surinkti 10 000 parašų inicijuoti parašų rinkimą, kad leistų parašus rinkti toliau, o vėliau, kad tuos 10 proc. nuo gyventojų parašų sk. pasiektų, jau jų valdžia organizuoja parašų rinkimų punktus ir t.t.).
http://www.zemesvardu.lt/uploads/images/main/Referendumo-susaukimo-galimybes-didelis.jpg
,,Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.”
Referendumo įstatymas 7str. 4.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267136http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437639
Plačiau
13. Referendumu nebus sprendžiamas ,,žvyro kasimas”
Bendruomeninės reikšmės ištekliai - tai valstybės strateginiai ištekliai kaip nafta ar vanduo bei visi kiti, kurių išgavimas ir/ar naudojimas turi ekologinį ir/ar ekonominį poveikį bendruomenei. Savaime suprantama, jog žvyro kasimas į šias kategorijas neįeina ir dėl jo išgavimo referendumas negalėtų būti rengiamas. Visi galimi atvejai bus numatyti įstatyme.
Plačiau
14. Neatmestina ateityje - leidimas įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus ne tik ES, bet ir NATO bei EBPO nariams...
Butkevičiaus su savo kompanija tik dėl akių sudėti žemės pardavimo saugikliai, apsunkinant įsigijimą patiems Lietuvos piliečiams ir dar pasirašyti su prezidentės pareiškimu, kad būtinai turės būti tvarkoma.
Ir tik sulaukim nesėkmingų Referendumo rezultatų, iškart išvysim kas žemę galės susipirkti Lietuvoje.
Perka ir dabar ką nori, todėl būtina stabdyt šį procesą ir neleist įsiteisint. O kai ateis su įgyta Maltos pilietybe - dar ir žodžio nepasakysim... Ir galės pirkti kas panorės: ar tai bus rusas, džihadistas ar afganas.
- Seimas persistengė, kaip ne pirmą sykį, įrašius pardavimą vietoj įsigijimo. Nenumatyta, jog nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos galės būti parduodama žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemė. Kalbama tik apie „žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimą“, tačiau Sutartyje nenustatyta, kuris žemės valdymo ir naudojimo būdas pasirenkamas. LR civilinis kodeksas numato galimybę valdyti ir naudotis žeme ne tik nuosavybės, bet ir nuomos, panaudos, uzufrukto pagrindais. Seimas taip pat persistengė dar 2003 m. keisdami Konstituciją ir priedo įrašė vidaus vandenis įsigijimui užsienio subjektam.
– Nustekentiems lietuviams neįperkama gimta žemė. Lieka tik jos nuoma imant paskolas technikai. O tiem, kuriem nelimituotai pinigėliai spausdinami – pigią lietuvio žemelę ne bėda supirkt, paskiau brangiai nuomot. „O jau neatpirksi taip paprastai, biednas lietuvi, išmokų suvienodinimas ne tau, kad ir gauni mažiausias visoj Europoj. – Neišsireikalavai, teks širdžiai brangią žemelę aukot. Konkurencijos tikrai neatlaikysi, vis tiek su laiku teks žemę parduoti, pagyvensi kurį laiką bagotai, o po kelių dešimtmečių Jus pakeis kiti.“
– Lietuvos protėvių krauju gintas palikimas ateities kartom, Tautai klestėt, o ne vergais išeit...
Lietuvių gaunamos subsidijos vienos mažiausių Europos Sąjungoje
Plačiau
- 1. Iš ES neišmes
- 2. Referendumas nepažeidžia Europos Sąjungos sutarties
- 3. ES neatims duotų lėšų ir neturėsime sumokėti baudų
- 4. ,,Žemės užsienietis niekur paprasčiausia neišsiveš”
- 5. Laukai nedirbami ilsisi ir žemė nealinama
- 6. Tariamos investicijos neduotų ekonominės naudos
- 7. Kitos valstybės taip pat riboja žemės įsigijimą nepiliečiams
- 8. Konstitucija neprieštarauja Referendumui
- 9. Paskubomis sukurti ,,saugikliai” netrukdo užsieniečiams įsigyti žemės
- 10. ,,Vis tiek pirks”
- 11. Užsienietis galės įsigyti namą su sklypu
- 12. Piliečių mažuma negalės priimti sprendimų referendumu
- 13. Referendumu nebus sprendžiamas ,,žvyro kasimas”
- 14. Neatmestina ateityje - leidimas įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus ne tik ES, bet ir NATO bei EBPO nariams...
Už prigimtinę teisę į protėvių žemę! Ar vis dar svarstai?.. - Prabusk, nuvargęs Ąžuole, norintis išlikt...
Šešėlinis žemių kolonizavimo būdas Youtube: Signataras Endriukaitis - užsimena apie agro-kolonializmą
VYKSTANT REFERENDUMUI į pateiktas konstitucines pataisas galėsite pareikšti raštu atsakydami:
TAIP (pritariu) arba NE (nepritariu)
REFERENDUMU SIEKIAMA:
Ką ir kodėl norime keisti REFERENDUMU:23 Nepriklausomybės metai...
19 VRK priimtų, įregistruotų iniciatyvų surinkti 300'000 Lietuvos piliečių parašų skelbti Referendumui - išsakyti Tautos valiai, baigdavosi nesėkmingai.
20-tas žūtbūtinis 300-tų tūkstančių parašų rinkimas šį rudenį...
...tam, kad būtų galima:
1. Pakeisti LR Konstitucijos 9 straipsnį. |
|
*Šiuo metu galiojantis LR Konstitucijos |
*Siūloma keisti ir papildyti LR Konstitucijos |
Kodėl būtina pakeisti? |
|
2. Sugrąžinti 47-ąjį LR Konstitucijos straipsnį į 1992 metų redakciją, jį papildant.
|
|
*Šiuo metu galiojantis LR Konstitucijos 47 straipsnis 1. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. 2. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. 3. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. 4. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. |
*Siūloma keisti ir papildyti LR Konstitucijos 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. 2. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. 3. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės ir bendruomeninės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. 4. Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu. 5. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.“ |
1. Kad būtų išsaugotas Lietuvos teritorijos vientisumas, o žmonės, besiverčiantys žemės ūkiu, išliktų finansiškai saugūs. Kaimyninė šalis Latvija jau gali pasidalinti skaudžia patirtimi: daugiau kaip pusė šios šalies žemės priklauso užsieniečiams, kurie nedarė jokių, taip lauktų, investicijų. 2. Norime išsaugoti ne tik žemę, bet ir gamtinius išteklius: vandenį, naftą (kurios Lietuvoje tariamai nėra), durpes, dolomitą, anhidritą, geležies rūdą ir kitas iškasenas. Taip pat negalime nusileisti iki terčiųjų pasaulio šalių lygio. Afrikoje, Dramblio Kaulo Krante, 2006 metais Olandijos įmonė palaidojo 500 tonų įvairių toksiškų cheminų medžiagų (mirė 17 žmonių, o iki 2009 m. medicininės pagalbos prireikė daugiau kaip 100 000 gyventojų). LR Konstitucijos 47 staipsnio pakeitimas leistų išvengti tokios žalos mūsų gamtai ir mums patiems. 3. Palyginimui: kairėje pusėje 1992 m. Tautos referendumu patvirtinta Konstitucijos nuostata, o dešinėje pusėje
|
|
Faktai verčiantys susimastyti:
3. Pakeisti LR Konstitucijos 147 straipsnį.
|
|
*Šiuo metu galiojantis LR Konstitucijos |
*Siūloma keisti LR Konstitucijos 147 straipsnio 1-ąją dalį ir išdėstyti ją taip: 1. Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių rinkėjų. |
Kodėl būtina pakeisti? 1. Šis Konstitucijos straipsnis įpareigoja surinkti 300.000 Lietuvos piliečių parašų norint keisti LR Konstituciją. Kaip buvo minėta anksčiau, rinkėjų ir parašų skaičiaus santykis yra didžiausias Europoje (net 10%). Tai yra įrodymas, jog Lietuvoje
Bendrą paaiškinimą galite matyti žemiau nurodytoje lentelėje: |
ĮSPŪDINGA! Kiek Lietuvoje piliakalnių?...
Piliakalniai - Milžinų kapai... - QRZ.lt
Vakariečiai superka trečiąjį pasauli - Respublika.lt
Ką pirksi pardavęs savo žemę bežemi vargeta?
Tie kurie kalba, kad užsieniečiai Lietuvoje nepirks žemės, tegu Google paskaito straipsnį: Land Grabbing: Foreign Investors Buy Up Third World Farmland.
Turtingos šalys yra supirkę trečdalį neturtingų šalių žemių. Tai nauja, patikima investicijos forma. Neturtingos šalies tokios, kaip Lietuva problema - laisvai parduodant tautai priklausančią žemę yra ta, kad turtingos šalys gali be sudėtingų problemų, niekam n...ežinant ir neribotais kiekiais atsispausdinti popierinių pinigų, tai yra atlikti savo pinigų multiplikaciją.
Turtingos valstybės pinigų multiplikacija padidinta bendrą pinigų masę šios šalies apyvartoje. Valstybė, kuri įvykdo pinigų emisiją ir išleidžia naujus pinigus į savo bendrą pinigų apyvartą, tokiu veiksmu šalyje gali sukelti infliaciją, bet... valstybė, kuri atlieka pinigų multiplikaciją ir šiuos pinigus, tai yra popieriaus masę investuoja į kitas valstybes - už spalvotą popierių, kuris nėra padengtas nei tauriaisiais metalais nei prekėmis, faktiškai įsigyja neįkainuojamą turtą - žemę, tai yra kitos valstybės teritoriją.
Dabar, kai pinigai n e p a d e n g t i auksu, turtingos valstybės be vargo gali vykdyti savo pinigų emisiją neribotais kiekiais. Valstybės išleisti pinigai iš karto atsiduria bankuose, bankai juos paskolina ir paskolinti pinigai vėl atsiduria bankuose, o kartais tiesiog iš vienos sąskaitos tame pačiame banke pereina į kitą sąskaitą tame pačiame banke ir bankas vėl gali juos skolinti tai yra tuos pačius pinigus bankas gali tiesiog per-skolinti suinteresuotiems juridiniams, fiziniams asmenims neturtingų valstybių žemei nupirkti.
Didėjanti pasaulio žmonių skaičiui neturtingų valstybių žemės įsigijimas tampa viena racionaliausių, pelningiausių ir protingiausių investicijų, o realiai turtinga valstybė atlikusi savo pinigų emisiją, tai yra už popieriaus masę superka kitų valstybių žemę - teritoriją ir turėdama tam juridinį pagrindą - žemės nuosavybės teises, be vargo išvaro etninius gyventojus nuo savo nuosavos žemės gyventi kitur.
Žemės pardavimo demokratija mums sako: gyvenk kur nori - laisvai tik ne mano nuosavoje teritorijoje, gyvenk... už mano teritorijos ribų.
Lietuvi, tau yra pražūtinga parduoti savo tautos turtą.