Kazimieras Juraitis

Kas Tu: vulgari​s referendum​inis ar robot human?

 
VULGARIS  REFERENDUMINIS ar ROBOT HUMAN ?

VULGARIS  REFERENDUMINIS ar ROBOT HUMAN ?

Jei ne Petras Auštrevičius - šio straipsnio nebūtų. Dabar - viešos informacijos amžius. Per vieną iš savo veidaknygės draugų gaunu viešą Petro Auštrevičiaus repliką į jam siunčiamą laišką:

"Pastarosiomis dienomis internetinis paštas lūžta nuo referendumo entuziastų laiškų. 
Štai vienas iš jų. Sakosi esąs studentas, bet jau apie vaikų ir vaikaičių ateitį galvoja.
Jokių argumentų, racionalaus pagrindimo , pamišimas "vulgaris referenduminis .."

Mane sudomino mintis, kad " būdamas studentas, jau apie vaikų ir vaikaičių ateitį galvoja. Jokių argumentų, racionalaus pagrindimo.".Šį komentarą perskaitęs - nustebau. Mano galva, rūpintis savo būsimų vaikų ir vaikaičių ateitimi - kuo didžiausias kiekvienos gyvos būtybės, ne tik žmogaus , psichinės sveikatos  geros būsenos rodiklis. Rūpinimasis jais - pats geriausias racionalumo įrodymas. Tuo suintriguotas, perskaitau ir patį laišką, kuris taip suerzino seimo narį ir kurį jis demonstruoja kaip psichinės laiško autoriaus negalios įrodymą:


Laba diena,
VULGARIS REFERENDUMINIS

Esu Deivydas Jonelis – studentas, rinkęs parašus referendumo surengimui.

Kone visą Lietuvą su draugais apkeliavome šią užduotį sau pasiskyrę, klausimo svarbą suprasdami, savo, savo vaikų bei vaikaičių ateitimi besirūpindami.

Be galo daug šviesių širdžių mūsų Lietuvėlėje. Po kaimus, miestelius bei miestus važinėdami niekuomet nelikdavome alkani, šiltai nepaguldyti ar neapkabinti. Visuomet atsirasdavo kas paima globon ir dar su mielu noru padeda ,,laikyti frontą“ gatvėje, prekybos centre ar kuriame tai turguje. Bendras tikslas, bendra mintis ir Motina Tėvynė tokion artimon draugystėn mus sujungė.

Senieji Lietuvos sargai su ašaromis džiaugsmo akyse mus palydėdavo. Deja, jau kai kurie ir parašyti vardo, pavardės sava ranka nebegalėjo... Už tai padrąsinimų, paskatų, laimės linkėjimų nepagailėjo.

Nykus nusivylimas iš pasirašančių ateinantis dažnai mums buvo justi. O ir žodžių „et, vistiek jau nieko nepakeisit...“ net teko išgirsti... Valstybės, valdžios, ateities vaizdai jų akyse pilki jau rodės... Kaip tankai ir kardai mūs žmones kažkadaise gniuždė, taip kasdienybės neviltis šiandieną gniuždo.

Iš to matau, kad šitas žygis Lietuvai itin svarbus. Ne tik kultūros ir ją kuriančios Tautos, bet ir Vilties išlaikymo, saugos ir viso to globos.

Mes žinome – nuo Jūs tiesiogiai priklauso Lietuvos žmonių dalia. Taip pat mes žinome, kokia skani naminė duona, kaip nuramina, įkvepia, paguodžia skambanti lietuviška daina.

Todėl mes Jūsų prašome paskelbti referendumą ir tebūnie taip įgyvendinta mūsų Tautos Valia.

Prie šio kreipimosi dar pridedu pakeisti norimų įstatymų projektą.

Nuoširdžiai,

Deivydas Jonelis
2013-12-18
Vilnius
 
 
Perskaičiau - ir kone apsiverkiau. Po kiekvienu Deivydo laiško žodžiu galėčiau pasirašyti...Man -taip gražu, taip miela. O Petrui Auštrevičiui - pamišimas "vulgaris referenduminis". Gal iš tiesų tie, kas kaunasi už referendumą, klysta? Tačiau tik todėl, kad galvoja, jog kreipiasi į sau panašius -  HOMO SAPIENS LITHUANIKUM, kuriems būdingos ne tik skaičiais išreikštas PINIGINĖS NAUDOS, PELNO, bet ir emocinės DRAUGYSTĖS, MEILĖS, IŠTIKIMYBĖS, TĖVYNĖS  sąvokos. O iš tiesų kalbasi su bedvasiais ROBOT HUMAN...

 

Kazimieras Juraitis