Nežiūrint gražių pažadų ir optimistinių vizijų, dažnai praktika labai skiriasi nuo teorijos. O turint omeny tautinės valdžios potraukį lengviems pinigams ir sukalbamumą įvairiais klausimas (nesuprantantiems užuominų- potraukį korupcijai), tai neturint rimtai apsvarstytos ir paruoštos įstatyminės bazės grėsmė vietiniams žemės resursams iškyla netgi labai reali.
Straipsnis, kuris konkrečiai ir be pliurpalų aprašo velniavą, kuri dedasi Argentinoje:
http://www.grain.org/article/entries/706-twelve-years-of-gm-soya-in-ar
gentina-a-disaster-for-people-and-the-environment Sudėliotos priežastys ir pasekmės, kas nutiko su tos šalies žemės ūkiu, atėjus specialistams iš užsienio. Kadangi Lietuva, nežiūrint savipagyrų ir visokių keistų įsitikinimų, (nežiūrint netgi priklausymo EU) visgi yra trečiarūšė šalis Europoje, tai nematau priežasčių, dėl kurių pas mus viena ar kita forma negalėtų pasikartoti analogiškas Argentinai scenarijus.
Esminiai momentai iš straipsnio:
Genetically modified (GM) soya was introduced into Argentina in 1996 without any kind of debate either in Congress or among the public.
Genetiškai modifikuota (GM) soja Argentinoje pradėta auginti BE JOKIO svarstymo ir viešų diskusijų. Labai jau panaši paralelė kartais pastebima ir Lietuvos valdžios veiksmuose, kai tautos nuomonės arba išvis neklausiama, arba netgi įvykusio referendumo rezultatai valdžios yra kvestionuojami ir laikomi niekiniais.
So what have the consequences been for the people and for the country?
Kokios gi pasekmės šalies ūkiui?
Perhaps those who have suffered most have been small farmers and peasant families. Even before RR soya was introduced, the Argentine government adopted policies that favoured big farmers, deciding that farming units smaller than 200 hectares were "uneconomical", and predicting that at least 200,000 farmers would have to leave the land.
Labiausiai nukentėjo smulkieji fermeriai, nes Argentinos vyriausybė priėmė įstatymus, kurie suteikė privelegijas didiesiems ūkininkams. Mažieji, neišlaikydami konkurencijos, turėjo perleisti savo žemes.
The families that manage to stay on the land have also been badly affected, particularly by chemical contamination, which has grown worse in recent years. When it introduced RR soya, Monsanto promised that there would be a dramatic decline in herbicide use. As RR soya had been genetically modified to be resistant to glyphosate, Monsanto argued that it would be possible to kill all weeds by applying the herbicide just once, early on in the planting season. In fact, this advantage never materialised as strongly as the company predicted. Instead of falling, national consumption of glyphosate has risen dramatically: Argentina is estimated to have used 200 million litres of glyphosate in 2008, compared with 13.9 million litres in 1996. [2] In other words, while the Argentine soya harvest has increased fivefold during the period, consumption of glyphosate has increased fourteenfold.
Cheminė dirvos tarša. Nežiūrint gražių pažadų, kuriuose buvo deklaruojama, kad chemikalų poreikis tik mažės, nes, anot Monsanto atstovų, apdorojus laukus herbicidu, visos žolės sunyks ir daugiau nebeaugs, realybėje situacija vystosi visiškai atvirščiai. Dirva nuolat teršiama vis didėjančiu herbicidų kiekiu, kuris nuo 1996 metų iki 2008 išaugo nuo 14 milijonų litrų per metus iki 200 milijonų litrų per metus. Kaip sakoma tekste, išaugus nuimamos sojos kiekiui penkis kartus, chemikalų sanaudos išaugo 14
kartų.
The intense application year after year of a single herbicide – glyphosate – has led to the emergence of weeds that have become resistant to this chemical. Some of the better known of these "super-weeds"...
Nekontroliuojamas chemikalų naudojimas iššaukė netikėtą efektą- "superžolių" atsiradimą. "Superžolės"- tai atmaina piktžolių, kurios prisitaikė prie naudojamų herbicidų ir evoliucionavo į jam atsparias formas. Kaip kovoti su tokiomis- naujas galvos skausmas. Vienas iš paprasčiausių sprendimų- naudoti dar agresyvesnius chemikalus. Todėl per metus papildomai ant laukų išpilama dar 25 milijonų litrų kitokių herbicidų.
The soya farmers make little effort to prevent chemicals being carried by the wind into the homes and on to the land of the rural population. As a result, the chemicals have seriously affected the health of both people and domestic animals, damaged food crops and contaminated the soil, water courses and the air.
Vis didėjantis chemikalų naudojimas duoda nesunkiai nuspėjamą rezultatą- aplinkos (dirvos, vandens, oro) taršą, žalą žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Akivaizdu, kad žemės niekas neišveš, tačiau po tokios veiklos tai kas liks, atrodys taip, kad geriau jau būtų išsivežę. Tautos abejingumas šalyje vykstantiems procesams yra nusikalstamas vertinant ateities perspektyvas, tačiau kaip pažadinti tautos savimonę, kai niekam niekas, apart savo siaurų ir menkų interesų ar įsitikinimų nerūpi? Maskvos kolaborantus pakeitė Briuselio, o visa kita liko kaip buvę, valdžia tvarkosi savo reikalus, o tautos ir valstybės interesai lieka kažkur anapus...
